Tarptautinėje prekyboje prekės juda greitai, tačiau kartu su jomis keliauja ir nemažas kiekis informacijos – sąskaitos, transporto dokumentai, prekių kodai, kilmės duomenys bei kita muitinės procedūroms reikalinga dokumentacija. Muitinės tarpininkai padeda įmonėms susitvarkyti su šiais formalumais, kai prekės importuojamos iš trečiųjų šalių arba eksportuojamos už Europos Sąjungos ribų. Jų darbas ypač aktualus verslui, kuris nenori kiekvienos siuntos atveju savarankiškai gilintis į deklaravimo procedūras ir spręsti dokumentų neatitikimų.
Muitinės tarpininkai dažnai prisimenami tik tada, kai krovinys jau atvyko ir paaiškėja, kad jo negalima iš karto pasiimti. Trūksta dokumento, reikia patikslinti prekės aprašymą, kyla klausimų dėl klasifikavimo ar kitų deklaracijai reikalingų duomenų. Reguliariai importuojančios įmonės paprastai elgiasi kiek kitaip – muitinės formalumai pradedami derinti dar prieš krovinio atvykimą. Tai nėra itin matoma logistikos dalis, tačiau gerai sutvarkyti dokumentai gali padėti išvengti bereikalingo stovėjimo terminale ir papildomų išlaidų.
Muitinės tarpininko darbas neapsiriboja deklaracijos pateikimu
Iš šalies gali atrodyti, kad muitinės tarpininko užduotis gana techninė: gauti dokumentus, užpildyti deklaraciją ir ją pateikti. Realybėje nemaža darbo dalis prasideda dar iki deklaravimo. Reikia įvertinti kliento pateiktą informaciją, suprasti, kokios prekės gabenamos, kokia procedūra joms bus taikoma ir ar turimų dokumentų pakanka.
Tarpininkui paprastai perduodami komerciniai bei transporto dokumentai, informacija apie krovinį, jo vertę, kilmę ir kiti konkrečiai procedūrai reikalingi duomenys. Jeigu dokumentuose informacija nesutampa, problemą geriau pastebėti prieš pateikiant deklaraciją. Kartais neatitikimas būna paprastas – skiriasi svoris ar kiekis. Kitais atvejais tenka tikslintis su tiekėju, kas iš tikrųjų yra dėžėse ir iš kokių medžiagų pagaminta konkreti prekė.
Būtent tokios detalės muitinės procesuose svarbios. Komercinėje sąskaitoje įrašytas bendras pavadinimas, pavyzdžiui, „parts“ ar „accessories“, verslo partneriams gali būti suprantamas, tačiau muitinės formalumams tokio aprašymo gali nepakakti.
Prekių klasifikavimas – viena jautresnių vietų
Importuojamos ir eksportuojamos prekės klasifikuojamos pagal nustatytą nomenklatūrą. Prekės kodas nėra vien statistikai skirtas skaičių derinys – nuo klasifikavimo gali priklausyti taikomas muito tarifas, tam tikros priemonės, apribojimai ar dokumentų reikalavimai. Dėl to pasirinkti kodą vien pagal tai, kuris paieškos rezultatas atrodo panašiausias, nėra gera praktika.
Kai kurios prekės klasifikuojamos gana aiškiai. Kitais atvejais reikia žinoti jų sudėtį, technines savybes, veikimo principą ar pagrindinę paskirtį. Sudėtingesnė situacija gali susidaryti importuojant įrangą, jos dalis, elektronikos komponentus, chemijos produktus ar iš kelių skirtingų medžiagų pagamintas prekes.
Reguliariam importuotojui čia atsiranda dar vienas niuansas. Jei tas pats produktas vežamas nuolat, verta nuo pradžių susitvarkyti jo techninę informaciją ir kitus deklaravimui reikalingus duomenis. Kiekvieną kartą iš naujo spėlioti, kaip aprašyti tą pačią prekę, nėra nei greita, nei patikima.
Kada muitinės tarpininko pagalba ypač naudinga?
Pirmasis importas iš trečiosios šalies yra klasikinė situacija. Įmonė randa tiekėją Kinijoje, JAV, Turkijoje ar kitoje rinkoje, susitaria dėl kainos ir transportavimo, o muitinės klausimai lieka kažkur darbų sąrašo pabaigoje. Kai krovinys jau artėja prie paskirties vietos, prasideda klausimai apie deklaraciją, EORI numerį, prekių kodus, importo mokesčius ir dokumentus.
Tokį procesą galima valdyti gerokai ramiau, jeigu formalumais pradedama domėtis prieš išsiunčiant prekes. Muitinės tarpininkas gali nurodyti, kokios informacijos reikės deklaravimui ir į ką verta atkreipti dėmesį tiekėjo dokumentuose. Tai ypač aktualu, kai gabenama ne viena paprasta prekė, o didesnis skirtingų pozicijų krovinys.
Profesionali pagalba naudinga ir tada, kai importas tampa reguliaria veiklos dalimi. Įmonės darbuotojui kas savaitę skirti laiką muitinės formalumams nebūtinai racionalu, jei jo pagrindinės pareigos yra pirkimai, pardavimai ar logistikos koordinavimas. Išorinis specialistas tokiais atvejais leidžia įmonei nesikurti atskiros kompetencijos viduje.
Kiek gali kainuoti klaida?
Muitinės formalumų klaidų nereikėtų vertinti vien pagal tai, kiek laiko užtruks pataisyti dokumentą. Jei dėl trūkstamos ar netikslios informacijos krovinio procedūros užsitęsia, gali atsirasti terminalo, sandėliavimo, transporto ar kitos papildomos sąnaudos. Gamybos įmonei vėluojanti žaliavų ar komponentų siunta gali turėti ir gerokai platesnių pasekmių.
Tarkime, gamykla laukia komponentų, be kurių negali užbaigti užsakymo. Pats krovinys fiziškai jau yra Lietuvoje, tačiau dokumentuose reikia papildomų patikslinimų. Kiekviena prarasta diena tokiu atveju vertinama visai kitaip nei tada, kai importuojamos sezoninės dekoracijos, kurių sandėlyje dar yra pakankamai.
Dėl to muitinės tarpininko kainą prasmingiau vertinti bendrame logistikos kontekste. Pigiausias deklaracijos įforminimas nebūtinai yra geriausias pasirinkimas, jei sudėtingesnėje situacijoje komunikacija užtrunka arba klientas paliekamas pats aiškintis, kokių duomenų trūksta.
Importo mokesčius verta įvertinti dar prieš perkant
Viena dažnesnių pradedančių importuotojų klaidų – prekės savikainą skaičiuoti beveik vien pagal tiekėjo pasiūlytą kainą ir transportą. Importuojant iš trečiųjų šalių galutinę ekonomiką gali veikti muitai, importo PVM bei įvairios su logistika ir formalumais susijusios išlaidos. Konkreti situacija priklauso nuo prekės, jos kilmės, vertės ir taikomų procedūrų.
Tai ypač jaučiama elektroninėje prekyboje. Socialiniuose tinkluose pastebėta prekė gali atrodyti kaip puiki verslo galimybė: tiekėjas surandamas per vieną vakarą, pavyzdžiai užsakomi internetu, o po kelių savaičių jau planuojama didesnė partija. Tačiau „Alibaba“ ar kitoje platformoje matoma vieneto kaina dar nėra kaina, už kurią prekė atsidurs Lietuvos sandėlio lentynoje.
Prieš didesnį užsakymą verta bent apytiksliai susidėlioti visą importo grandinę. Kartais po šio skaičiavimo produktas vis dar atrodo labai pelningas. Kartais paaiškėja, kad pirminė marža buvo gerokai optimistiškesnė nei realybė.
Muitinės formalumai ir transportas eina greta
Muitinės procesai retai egzistuoja visiškai atskirai nuo transporto. Krovinys turi konkrečią atvykimo vietą, transporto dokumentus, vežėją ir tolimesnį maršrutą. Jei prekės atvyksta jūriniu konteineriu, oro transportu ar kelių transportu, procedūrų organizavimas gali skirtis, tačiau visais atvejais svarbus informacijos judėjimas tarp importuotojo, vežėjo, terminalo ir kitų proceso dalyvių.
Todėl verslui patogu, kai logistikos grandinėje atsakomybės aiškiai pasiskirstytos. Kas perduoda dokumentus? Kas informuoja apie krovinio atvykimą? Kas pateikia deklaravimui reikalingą informaciją ir kas organizuoja transportą po muitinės formalumų? Kai šie klausimai paliekami paskutinei dienai, net paprastas krovinys gali pareikalauti daug skambučių ir laiškų.
Reguliariai dirbant su tuo pačiu tarpininku procesas paprastai tampa sklandesnis. Specialistas jau žino įmonės prekes, įprastus tiekėjus ir dažniausiai naudojamus transportavimo scenarijus. Mažiau laiko tenka skirti bazinės informacijos aiškinimui kiekvienos naujos siuntos metu.
Kaip pasirinkti muitinės tarpininkus?
Paslaugų kainos palyginimas yra natūralus pirmas žingsnis, tačiau verta įvertinti ir tai, kaip greitai gaunami atsakymai, ar tarpininkas dirba su konkretaus tipo kroviniais ir ar gali padėti ne tik standartinėje, bet ir neaiškesnėje situacijoje. Importuojant reguliariai svarbus tampa darbo tempas ir galimybė dokumentus pradėti derinti iš anksto.
Naudinga iš karto aptarti ir paslaugų apimtį. Vienam klientui reikia tik konkrečios muitinės procedūros įforminimo, kitam patogiau vienoje vietoje derinti transportavimą, muitinės formalumus, sandėliavimą bei tolimesnį krovinio pristatymą. Abu modeliai gali veikti, jeigu iš anksto aišku, kas už ką atsakingas.
Patyrę muitinės tarpininkai nepanaikina importo taisyklių ir negali išspręsti kiekvienos problemos, jei klientas neturi reikalingų duomenų apie savo prekes. Tačiau jie padeda muitinės procesą paversti normalia tiekimo grandinės dalimi, o ne skubiu klausimu, kuris prisimenamas tik kroviniui jau stovint terminale. Reguliariai prekiaujančiam tarptautinėse rinkose toks skirtumas ilgainiui tampa gana reikšmingas.
